Ispanija

Ispanijos vynai gaminami šios pietvakarių Europos šalies, įsikūrusios Pirėnų pusiasalyje, vynuogynuose. Jų Ispanija turi daugiau nei 1,17 mln. ha. Tai didžiausia pagal vynuogynų plotą, tačiau trečia pagal pagaminamą vyno kiekį šalis pasaulyje (po Prancūzijos ir Italijos). Taip yra dėl mažiau derlingų dirvožemių daugelyje Ispanijos vyno regionų. Atitinkamai tarp vynmedžių paliekami didesni tarpai.
80 proc. šalies vyno gaminama iš 20 pagrindinių vynuogių rūšių. Populiariausios raudonosios Tempranillo, Garnacha ir Monastrell, baltosios Albariño iš Galisijos, Palomino, Airen ir trys cava (putojančiojo vyno) vynuogių rūšys Parellada, Xarello ir Macabeu.

Pagrindiniais Ispanijos vyno regionais laikomi Riocha ir Ribera del Duero, garsūs savo Tempranillo vynuogėmis. Valdepenjaso vynas, kurį mėgo Unamunas ir Hemingvėjus, žinomas dėl aukštos kokybės Tempranillo ir mažesnės kainos. Cheresas – spirituoto vyno šerio namai, Žemasis Rias (Rías Baixas) Galisijos šiaurės vakaruose garsėja savo baltaisiais vynais, pagamintais iš Albariño, o Katalonijoje populiarūs neputojantys vynai ir cava.
Ispaniški vynai paprastai pasižymi kvapnumu ir sunkesniu skoniu.

Klasifikacija:

• Vino de Mesa (VDM) – stalo vynas
• Vinos de la Tierra (VdlT) – vynai su saugoma geografine nuoroda
• Vino de Calidad Producido lt Región Determinada (VCPRD) – tarpinė kategorija prieš gaunant DO statusą
• Denominación de Origenas (DO) – vynai su saugoma kilmės vietos nuoroda. Tai pagrindinė kategorija vyno regionuose, kuriuos reglamentuoja kontrolės tarybos. Apie du trečdaliai Ispanijos vynuogynų teritorijos yra  DO regionuose.
• Denominación de Origenas calificada (DOC / DOQ) – vynai su kvalifikuota kilmės vietos nuoroda. Ši kategorija, panaši į Italijos DOCG, gaminama regionuose, kuriuose laikomasi nuoseklių kokybės reikalavimų.
• Vino de Pago, arba Denominación de Pago (DO de Pago), statusas suteikiamas atskiriems tarptautinės reputacijos vyno ūkiams. 2013 m. šį statusą turėjo 15 ūkių.

Ispanijos vyndarystė labai priklausoma nuo tradicijų. Joje itin paplitęs vyno, netgi baltojo, brandinimas ąžuolo statinėse. Kai kurie vynai taip brandinami net du dešimtmečius. Tai lemia aiškiai atpažįstamą skonį, siejamą su tokių  regionų kaip Riocha vynais.
Dauguma DO vynų turi būti išlaikomi statinėje minimalų laikotarpį, kuris, priklausomai nuo išlaikymo, nurodomas ant etiketės papildomomis žymėmis – Crianza, Reserva ir Gran Reserva. Naujos kartos vyndariai pradėjo gaminti daugiau Vino JOVEN (jaunas vynas), kurio nelaiko statinėse arba laiko trumpiau.

• Crianza raudonasis vynas laikomas 2 metus, iš jų bent 6 mėnesius ąžuolo statinėse. Crianza baltasis ir rožinis vynai brandinami ne mažiau kaip 1 metus, iš jų bent 6 mėnesius ąžuolo statinėse.
• Reserva raudonieji vynai laikomi ne trumpiau kaip 3 metus, iš jų ne mažiau kaip 1 metus ąžuolo statinėse. Reserva baltasis ir rožinis vynai laikomi ne mažiau kaip 2 metus, iš jų bent 6 mėnesius ąžuolo statinėse.
• Gran Reserva vynai paprastai laikomi ne mažiau kaip 5 metus, iš jų 18 mėnesių ąžuolo statinėse ir 36 mėnesius butelyje. Gran Reserva baltasis ir rožinis vynai turi būti laikomi ne mažiau kaip 4 metus, bent 6 mėnesius – ąžuolo statinėse.

Daugiau apie Ispanijos vyną.